Burnos chirurgijos procedūros atliekamos, kai danties išsaugoti nebegalima arba reikalingas kitas chirurginis gydymas. Procedūra planuojama įvertinus paciento sveikatos ir burnos būklę.
Danties rovimas atliekamas tuomet, kai dantis yra stipriai pažeistas ir jo nebegalima patikimai išgydyti ar atkurti kitais gydymo būdais. Procedūros gali prireikti dėl gilaus ėduonies, šaknies lūžio, pažengusios periodonto ligos, infekcijos, netaisyklingai išdygusio ar neišdygusio protinio danties bei kitų klinikinių priežasčių.
Prieš procedūrą gydytojas įvertina danties, šaknų ir aplinkinio kaulo būklę. Tam dažnai atliekama rentgeno nuotrauka, o sudėtingesniais atvejais gali būti rekomenduojama kompiuterinė tomografija. Taip pat aptariama paciento bendra sveikatos būklė, lėtinės ligos, alergijos ir vartojami vaistai.
Danties rovimas atliekamas taikant vietinę nejautrą. Paprastesniais atvejais dantis pašalinamas įprastu būdu, o sudėtingesniais – gali būti atliekamas chirurginis rovimas, atveriant danteną ar padalijant dantį į kelias dalis. Gydytojas pasirenka metodą, kuris konkrečioje situacijoje leidžia kuo mažiau pažeisti aplinkinius audinius.
Po procedūros pacientui pateikiamos aiškios rekomendacijos, kaip prižiūrėti rovimo vietą, valdyti galimą tinimą ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu neliesti susidariusio kraujo krešulio, laikytis burnos higienos bei gydytojo nurodymų.
Pašalinus nuolatinį dantį, išskyrus tam tikrus protinių dantų atvejus, rekomenduojama aptarti jo atkūrimo galimybes. Trūkstamas dantis gali būti atkurtas implantu, tiltu ar kitu individualiai parinktu protezavimo būdu.