Kaulo augmentacija ir sinuso dugno pakėlimas atliekami tuomet, kai dantų implantacijai nepakanka žandikaulio kaulo. Procedūros padeda suformuoti tinkamas sąlygas implantui įsriegti.
Netekus danties, žandikaulio kaulas toje vietoje ilgainiui gali pradėti nykti. Kaulo tūris taip pat gali būti nepakankamas dėl periodonto ligų, traumų, uždegimų ar individualių anatominių ypatybių. Kai kaulo aukščio arba pločio nepakanka saugiam ir stabiliam implanto įsriegimui, gali būti rekomenduojama kaulo augmentacija.
Kaulo augmentacijos metu trūkstama žandikaulio sritis papildoma specialiai parinkta kaulo pakaitine arba kita gydytojo numatyta medžiaga. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamos apsauginės membranos ir papildomos priemonės, padedančios suformuoti implantacijai reikalingą kaulo tūrį.
Sinuso dugno pakėlimas dažniausiai atliekamas planuojant implantaciją viršutinio žandikaulio šoninių dantų srityje. Kai tarp burnos ertmės ir žandinio ančio yra per mažai kaulo, sinuso gleivinė atsargiai pakeliama, o susidariusi erdvė papildoma kaulo medžiaga. Gali būti atliekamas uždaras arba atviras sinuso dugno pakėlimas – metodas parenkamas pagal turimo kaulo kiekį ir planuojamo gydymo apimtį.
Prieš procedūrą atliekama kompiuterinė tomografija, leidžianti įvertinti kaulo matmenis ir anatomines struktūras. Kai kuriais atvejais implantas gali būti įsriegiamas tos pačios procedūros metu, kitais – pirmiausia laukiama, kol priaugintas kaulas sugis.
Po operacijos pacientui pateikiamos individualios priežiūros rekomendacijos. Gijimo laikotarpiu svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir atvykti į numatytas apžiūras. Procedūros poreikis ir tinkamiausias metodas nustatomi individualiai, atlikus išsamią diagnostiką.